Meno restitucija yra aktuali ir sudėtinga tema, kuri kelia daug diskusijų ir konfliktų tarp skirtingų šalių, institucijų ir bendruomenių. Kaip grąžinti kultūros paveldą, kuris buvo apiplėštas, perkeltas ar pakenktas dėl karų, kolonializmo ar kitų priežasčių? Kaip užtikrinti, kad kultūros objektai būtų saugomi, prieinami ir gerbiami? Kaip suderinti skirtingus interesus, teises ir poreikius, susijusius su meno restitucija?
Šiame straipsnyje mes nagrinėsime, kaip skaitmeninės technologijos gali padėti spręsti šiuos klausimus. Mes aptarsime skaitmeninių įrankių, tokių kaip 3D skenavimas, virtuali realybė, blokų grandinė (Blockchain) ir dirbtinis intelektas (AI), galimybes ir iššūkius, taip pat pateiksime keletą pavyzdžių ir nuorodų, kur galite sužinoti daugiau apie šią temą.
3D skenavimas: kaip sukurti ir dalintis kultūros paveldo kopijomis
3D skenavimas yra skaitmeninė technologija, kuri leidžia sukurti tikslias kultūros objektų kopijas skaitmeniniu formatu. Šios kopijos gali būti peržiūrimos internete arba atgamintos fiziškai naudojant 3D spausdintuvus. 3D skenavimas gali būti naudingas kultūros paveldo dokumentavimui, išsaugojimui ir dalijimuisi, ypač tada, kai objektai yra pažeidžiami, sunaikinami ar prarandami dėl įvairių priežasčių.
Pavyzdžiui, 2015 metais teroristinė organizacija “Islamo valstybė” sunaikino daugybę senovės statulų ir paminklų Palmiros mieste Sirijoje. Tačiau prieš tai buvo atliktas 3D skenavimas, kuris leido išsaugoti šių objektų duomenis ir vėliau atkurti jų kopijas. Viena iš jų yra Palmiros triumfo arka, kuri buvo pastatyta Londone ir Niujorke.
3D skenavimas taip pat gali padėti grąžinti kultūros paveldą į jo pradinę vietą arba parodyti jį kitose vietose. Pavyzdžiui, 2016 metais Egipto vyriausybė paprašė grąžinti Nefertitės krūtinę, kuri yra eksponuojama Berlyno muziejuje. Vokietijos mokslininkai atliko 3D skenavimą ir sukūrė Nefertitės krūtinės kopiją, kurią galima pamatyti internete. Taip pat buvo pasiūlyta, kad 3D kopija galėtų būti grąžinta Egiptui, o originalas liktų Vokietijoje.
Virtuali realybė: kaip patirti ir bendrauti su kultūros paveldu
Virtuali realybė yra skaitmeninė technologija, kuri leidžia sukurti ir patirti imersyvias aplinkas, kuriose galima matyti, girdėti ir judėti. Virtuali realybė gali būti naudinga kultūros paveldo pristatymui, mokymui ir tyrinėjimui, ypač tada, kai objektai yra nepasiekiami, pažeisti ar išnykę.
Pavyzdžiui, 2019 metais Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas pasiūlė, kad virtuali realybė galėtų būti naudojama Paryžiaus Dievo Motinos katedros atstatymui po gaisro, kuris padarė didelę žalą šiam istoriniam paminklui. Virtuali realybė galėtų padėti rekonstruoti katedros išvaizdą ir istoriją, taip pat leisti žmonėms aplankyti ją virtualiai.
Virtuali realybė taip pat gali padėti grąžinti kultūros paveldą į jo pradinę vietą arba parodyti jį kitose vietose. Pavyzdžiui, 2018 metais Britų muziejus ir Google Arts & Culture sukūrė virtualią parodą, kurioje galima pamatyti ir išgirsti aborigenų istorijas ir meno kūrinius, kurie yra eksponuojami Londone. Ši paroda buvo skirta virtualiai repatriuoti aborigenų kultūrą ir paskatinti dialogą tarp skirtingų bendruomenių.
Blokų grandinė: kaip užtikrinti ir stebėti kultūros paveldo kilmę ir nuosavybę
Blokų grandinė (Blockchain) yra skaitmeninė technologija, kuri leidžia sukurti ir saugoti saugius ir skaidrius duomenų įrašus, kurie negali būti pakeisti ar ištrinti. Blokų grandinė gali būti naudinga kultūros paveldo kilmės ir nuosavybės tyrimui, patvirtinimui ir sutarimui, ypač tada, kai objektai yra perkeliami, parduodami ar grąžinami.
Pavyzdžiui, 2017 metais buvo pradėtas projektas“Codex Protocol”, kuris siekia sukurti blokų grandinės pagrindu veikiančią platformą, skirtą kurti ir valdyti meno ir antikvarinių daiktų kilmės ir nuosavybės įrašus. Ši platforma galėtų padėti užkirsti kelią meno vagystėms ir kontrabandai, taip pat palengvinti meno restitucijos procesą.
Blokų grandinė taip pat gali padėti sudaryti ir įgyvendinti kultūros paveldo grąžinimo sutartis. Pavyzdžiui, 2018 metais buvo pasirašyta pirmoji blokų grandinės pagrindu veikianti kultūros paveldo grąžinimo sutartis tarp Prancūzijos ir Benino. Ši sutartis numatė, kad Prancūzija grąžins 26 istorinius objektus, kurie buvo pavogti iš Benino per Prancūzijos kolonijinį laikotarpį. Blokų grandinė buvo naudojama užtikrinti, kad objektai būtų grąžinti saugiai ir teisėtai, taip pat kad būtų išsaugoti ir stebėti jų būklę ir naudojimą.
Dirbtinis intelektas: kaip analizuoti ir interpretuoti kultūros paveldą
Dirbtinis intelektas yra skaitmeninė technologija, kuri leidžia sukurti ir naudoti algoritmus, kurie gali mokytis, spręsti problemas ir imituoti žmogaus gebėjimus. Dirbtinis intelektas gali būti naudingas kultūros paveldo analizei ir interpretacijai, ypač tada, kai objektai yra sudėtingi, neaiškūs ar paslėpti.
Pavyzdžiui, 2019 metais buvo pristatytas projektas“Revealing the Secrets of the Mona Lisa”, kuris naudojo dirbtinį intelektą, kad išskirtų ir parodytų Monos Lizos paveikslo sluoksnius, kuriuos sukūrė Leonardo da Vinči. Šis projektas leido atskleisti Monos Lizos veido išraišką, spalvas, detalės ir kitus elementus, kurie buvo paslėpti po daugybe restauravimo darbų.
Dirbtinis intelektas taip pat gali padėti sukurti ir pritaikyti kultūros paveldą skirtingoms auditorijoms ir situacijoms. Pavyzdžiui, 2020 metais buvo pradėtas projektas “AI Art House”, kuris naudojo dirbtinį intelektą, kad sukurtų ir parduotų meno kūrinius, kurie buvo įkvėpti garsiausių menininkų stiliaus ir technikos. Šis projektas leido prieinamai ir kūrybiškai dalintis ir plėtoti meno istoriją ir kultūrą.
Skaitmeninės technologijos ir meno restitucija: galimybės ir iššūkiai
Kaip matome, skaitmeninės technologijos gali padėti spręsti daugelį klausimų, susijusių su meno restitucija. Tačiau skaitmeninės technologijos nėra stebuklingas sprendimas, kuris išspręstų visas problemas ir ginčus. Skaitmeninės technologijos taip pat kelia naujų iššūkių ir ribojimų, kurie reikalauja atsakingo ir etiško požiūrio.
Vienas iš iššūkių yra skaitmeninių duomenų kokybė ir autentiškumas. Kaip užtikrinti, kad skaitmeninės kopijos ar rekonstrukcijos atitiktų originalus objektus ir jų prasmę? Kaip išvengti klaidų, manipuliavimo ar falsifikatų, kurie gali sukelti klaidingas ar neteisingas interpretacijas?
Kitas iššūkis yra skaitmeninių turtų nuosavybė ir prieiga. Kaip apsaugoti ir reguliuoti skaitmeninių objektų teises ir naudojimą? Kaip užtikrinti, kad skaitmeniniai objektai būtų prieinami ir naudingi visiems, o ne tik tam tikroms grupėms ar interesams? Kaip išvengti skaitmeninio kolonializmo ar eksploatacijos, kurie gali pakenkti kultūrinėms teisėms ir tapatybei?
Todėl skaitmeninės technologijos turėtų būti naudojamos atsargiai ir pagarbiai, su dalyvavimu ir sutikimu tų, kuriuos paveikia meno restitucija. Skaitmeninės technologijos taip pat turėtų būti papildytos žmogišku dialogu ir bendradarbiavimu, taip pat teisine ir institucine sistema, kuri remtų meno restitucijos principus ir praktikas.
Išvada
Meno restitucija yra svarbus ir sudėtingas procesas, kuris turi didelę įtaką kultūros paveldui ir jo naudotojams. Skaitmeninės technologijos gali padėti šiame procese, suteikdamos naujų galimybių ir sprendimų. Tačiau skaitmeninės technologijos taip pat reikalauja atidumo ir etikos, kad būtų išvengta naujų problemų ir konfliktų. Tik tada skaitmeninės technologijos gali būti naudingos ir gerbiamos meno restauravimo ir restitucijos partnerės.
